Ar kada nors stovėjote prieš veidrodį ir pirmiausia pamatėte ne save, o sąrašą dalykų? Per platūs klubai, ne tokia oda, randas, kurį visada slepiate. Dauguma moterų į savo atspindį žiūri kaip griežta redaktorė, kuri ieško klaidų. Retai kuri pažvelgia į save taip, kaip žiūrėtų į kitą žmogų, su smalsumu ir šiluma.
Atvira fotosesija dažnai prasideda kaip noras turėti gražių nuotraukų. Tačiau daugelis po jos sako, kad svarbiausia buvo ne pačios nuotraukos, o tai, kas pasikeitė viduje.
Pats procesas yra patirtis
Nuotraukos yra tik rezultatas. Tai, kas vyksta iki jų, turi ne mažesnę vertę.
Kasdien esame kažkam reikalingos: darbe, šeimoje, draugams. Laiko, skirto tik sau, lieka labai mažai. Fotosesija yra kelios valandos, kai dėmesio centre esate jūs. Ne jūsų pareigos, ne kitų lūkesčiai, o jūs pati.
Viskas prasideda dar prieš fotosesiją: renkatės aprangą, galvojate apie nuotaiką, galbūt pirmą kartą ilgiau pagalvojate, kokią save norite pamatyti. Tai jau yra savirefleksija.
Pačios fotosesijos metu vyksta kai kas įdomaus. Pradžioje kūnas įsitempęs, mintys sukasi apie tai, kaip atrodote. Po kurio laiko, kai susilieja muzika, šviesa ir judesys, nerimas atslūgsta. Psichologai tokią būseną vadina "čia ir dabar", kai esame visiškai savo kūne ir akimirkoje, o vidinis kritikas nutyla. Daugeliui tai yra retas ir labai išlaisvinantis jausmas.
Veidrodis rodo detales, nuotrauka rodo visumą
Žiūrėdamos į veidrodį matome save iš arti, nejudančias ir dažniausiai prastoje šviesoje. Smegenys automatiškai ieško to, kas "ne taip". Psichologai tai vadina neigiamu dėmesio šališkumu, į trūkumus žiūrime ilgiau nei į tai, kas gražu.
Fotografas mato kitaip. Jis ieško linijos, šviesos, judesio, nuotaikos. Kai pirmą kartą pamatote save tokiomis akimis, dažnai nustembate. Tai ta pati jūs, tik pagaliau pamatyta visa, o ne dalimis.
Drąsa, kuri lieka su jumis
Nusirengti prieš kamerą - žingsnis iš komforto zonos. Būtent todėl jis toks vertingas. Kai įveikiame tai, kas atrodė neįmanoma, keičiasi ne tik tas vienas momentas. Keičiasi vidinis įsitikinimas - "Aš galiu".
Šis jausmas neišnyksta išėjus. Jis persikelia į kasdienybę, į tai, kaip įeinate į kambarį, kaip kalbate, kaip vertinate save. Pasitikėjimas savimi auga ne iš pagyrimų, o iš patirčių, kai pasirodome drąsesnės, nei manėme esančios.
Jūsų kūnas yra istorija, ne projektas
Esame įpratę savo kūną nuolat "taisyti", numesti svorio, paslėpti, pakeisti. Meninėje fotografijoje kūnas yra ne užduotis, o istorija. Strijos, randai, apgamai, švelnios linijos, visa tai yra gyvenimo, kurį nugyvenote, ženklai.
Fotosesija gali tapti mažu susitaikymo ritualu. Ne "kai numesiu 5 kg, tada", o dabar, tokia, kokia esate. Daugelis moterų sako, kad tik pamačiusios save nuotraukose suprato, kaip ilgai buvo sau per griežtos.
Veido rodyti nebūtina
Daugelis moterų tokios fotosesijos norėtų, bet sustoja dėl vienos minties: „O jeigu kas nors pamatys?“ Mokytoja, gydytoja, teisininkė, vadovė, mama. Pareigos ir aplinka ne visada leidžia būti atvirai, ir tai visiškai suprantama.
Todėl fotosesiją galima planuoti taip, kad veido nebūtų matyti. Siluetas prieš langą, šešėlis, nugaros linija, rankos, kadras nuo pečių žemyn. Tokios nuotraukos dažnai būna net paslaptingesnės ir meniškesnės. Jos skirtos jums, o ne pasauliui. Jūs sprendžiate, ar jas kam nors rodyti, ir ar apskritai.
Lengvai ar atvirai, renkatės jūs
Natūralu baimintis, kad atviros nuotraukos gali atrodyti per drąsiai ar net vulgariai. Galerijose rasite ir labai subtilių, ir išties drąsių kadrų. Taip yra todėl, kad kiekviena moteris ateina su savo norais.
Vienai svarbu švelnumas, šviesa, kuri tik paliečia kūno liniją, šešėlis, kuris daugiau paslepia nei parodo. Kitai reikia išlaisvinti savo jausmingumą ir pagaliau leisti sau būti drąsiai, provokuojančiai, laukinei. Abu keliai yra teisingi, jei tai jūsų pasirinkimas.
Tai, kas vienam atrodys per drąsu, kitai bus didžiausia laisvė. Svarbiausia, kad nuotraukos atspindėtų jus, o ne kažkieno kito lūkesčius.
Kontrolė yra jūsų rankose
Galbūt svarbiausia, ką verta žinoti: tokioje fotosesijoje sprendžiate jūs. Kiek atvirai, kokia nuotaika, kur yra ribos. Iš anksto viską aptariame, o fotosesijos metu galite bet kada sustoti, pailsėti ar persigalvoti.
Būtent šis jausmas, kad niekas nevyksta prieš jūsų valią ir kad jūs esate savo istorijos autorė, daro patirtį stiprinančią. Rodo ne pažeidžiamumą, o jėgą ir drąsą.
Akimirka, kai pamatote nuotraukas
Ji ypatinga. Pirmiausia dažnai būna tyla, tada šypsena, o kartais ir ašaros. Prieš jus stovi moteris, kuri atrodo rami, stipri ir graži savaip. Ir tai esate jūs.
Šios nuotraukos lieka kaip priminimas sunkesnėmis dienomis, štai kokia aš esu, kai leidžiu sau būti savimi.
Kaip žengti pirmą žingsnį?
Patirties nereikia. Dauguma moterų, kurias fotografuoju, prieš kamerą stoja pirmą kartą ir jaudinasi. Tai visiškai normalu.
Viskas prasideda nuo paprasto pokalbio. Aptariame jūsų lūkesčius, nuotaiką ir ribas. Atvirumo lygį renkatės jūs: nuo jausmingo portreto ar boudoir iki meninio akto. Jei jums taip ramiau, galite atsivesti draugę. Nuotraukos niekur neskelbiamos be jūsų sutikimo.
Jei skaitydama pajutote smalsumą, sumišusį su lengvu jauduliu, tai geras ženklas. Būtent ten, šalia baimės, dažniausiai ir slypi tai, kas mus keičia.
Užpildykite anketą arba parašykite man. Pasikalbėkime, be jokių įsipareigojimų.